Pamatėm, susidomėjom, nufotkinom. Dar pa’interview’inom ir pa’fotoshop’inom. Ir turim rezultatą – šio nekasdieniško žiurkikės stiliuko Volkswagen Golf aprašymą su paveiksliukais!

Kad čia – neeilinis eksponatas, supratom užmatę šitą veikėją šliaužiojantį Vilniaus gatvėse. Tikrąja to žodžio prasme – su keliais centimetrais iki žemės šito Golfuko dugnas braukosi praktiškai bet kurioje gatvėje. O padangų strech’as daro įspūdį – 165 plotis ant 9 colių ratų. Gal kas žinot, kur dirba montuotojai, galintys užmauti tokias padangas ant tokių ratų?

Bet apie montuotojus ir apie seilės varvinimus žiūrint į šitą aparatą – komentaruose. Dabar – interviu su jo savininku Gabrieliumi aka Gabiz!

-Kaip atradai kelią į VW pasaulį? Nuo ko viskas prasidėjo?
-Net nežinau… Visa mano šeima jaučia simpatijas Volkswagenams, o man sulaukus pilnametystės ir gavus dovanų tuo metu keturių spalvų Golfuką buvo kazkas TOKIO! Čia ir yra mano pats pirmasis automobilis.

-Golfai – gan populiarus ir sąlyginai atsibodęs automobilis Lietuvoje. Bet žiūrint į taviškį, nori nenori jis atrodo išskirtinai ne tik VW tarpe. Čia – vaikystės svajonė turėti taip padarytą auto, tiesiog noras kokiu nors būdu išsiskirti iš minios ar dar kas nors?
-Nei vaikystės nei ką. Šiaip susiklostė taip gyvenimas, kad tai pirmasis auto, o kai jis pirmasis, tai patys suprantat kaip būna… Jį įsimyli, visaip bučiuoji ir mašina patampa viena iš rimtesnių “panelių” gyvenime. Tiesiog susitaikai su ta mintim, jog nieko nepadarysi ir teks “apsiženyt” su ja.

Dėl noro būti isskirtiniu, tai bent jau man nėra to nei kiek. Tiesiog vartant užsienio puslapius užkabino tas rat’as mane ir pradėjau kažką ale to daryti, tik kad man dar toli iki rimto daikto šitoje srityje.

-Kodėl sužavėjo būtent rat’o stilius?
-Rat’as pasirinktas turbūt del to, kad asmeniškai man pačiam iki šiol neteko gyvai matyti to, kas visiems būtų “OHO”, tai ir nusprendžiau tai įgyvendinti ir išpildyti dalelę kažkokio savo noro… Va pavyzdžiui kolegos Lapės (apie jį – taip pat neužilgo, driftmag past.) stilius yra fresh’as, kuris leidžia varvint seilę. O mano – priešingas, jis skirtas pašiepti nusistovėjusius standartus.

-Čia – tavo daily car’as, ar kasdieniniam važinėjimui į darbą skirta kita mašina?
-Čia yra mano daily car’as. Bet kuo toliau, tuo labiau krypstu prie naujo auto pirkimo. Ar tai bus Wagenas – greičiausiai taip. Jau tampa žiauru važinėti iš reikalo su tokia mašina. Šitokio auto vairavimu gali mėgautis savaitgaliais arba darbo dienomis tik po 20h, kai tu mieste riedi 40 km/h ir niekam netrukdai… Ir tas važiavimas taip pat turi trukti neilgai, kad tu visad norėtum dar kartą atsisėsti į savo mašiną. Kuo toliau, tuo labiau užknisa kiekvieną dieną drožti ją per Vilniaus gatves…

-Su tokiu drop’u, atrodo, toli nenuvažiuosi. Bandei kada skaičiuoti, kiek kartų į dieną priekinis lip’as brūkšteli asfaltą?
-Lip’as nėra bėda, nėra tikslo skaičiuoti, kiek jis kabina. Jis kaip ir sudėvima detalė (kaip ir kaladėlės, silentblock’ai ir t.t.). Dugno detalės? Čia jau tyyylaaaaa…

-Dabar – apie patį auto, papasakok plačiau apie savąjį egzempliorių.
- Kas padaryta? Mhm… Pradedant nuo kėbulo ir baigiant važiuokle bei išskyrus variklio bloką…
Kėbulas modifikuotas į mados diktavimo pusę, važiuoklė – sudėti tik coil’ai, tad iki pilnos laimės dar daug ko reikia. Užmautos padorios “zapaskės” r13 (neblogos “zapaskės” 9 colių pločio, driftmag past.)… Praplatinos irgi madingai… Ištikrųjų pastoviai yra kažkas modifikuojama, nes tobulumui ribų nematau – gi pastovus daiktas pabosta, o kai jis visad keičiasi, tai ir mintys vis naujos ir vis sugalvoji ką nors dar nematyto…

Apie rimtesnius pakeitimus variklio srityje kažkodėl dar rimtai negalvojau, nes turbūt dar nespaudžia reikalas. Gal todėl, kad dar nereikia pastumti, kad važiuotų? Bet mintys jau kirba, kad ateityje dėsim kažką linksmesnio. Tik kada – nežinia…