Prieš kelias dienas pasirodęs desktop’as greičiausiai sudomino ne vieną Driftmag’o skaitytoją… Tad, enjoy this – Mazda Mazdaspeed Miata (o gal Mazda Miata Mazdaspeed, neesmė)! “Pašustrinta” Mazda – žinoma nebent šios markės gerbėjams. Arba pamišusiems dėl RWD ir Cabrio derinio, kaip kad šio automobilio savininkas.

Šita Mazda – neeilinė. Mazdaspeed čia irgi ne šiaip sau. Tai – ne lipdukas, ne koks Mazda mėgėjų klubas ar pan. Mazdaspeed pavadinimas – tai tarsi M raidė prie BMW serijos, TRD Toyota mėgėjams, o Nismo – nissanistams. Trumpai tariant – gerokai “kietesnė” Miata versija.

Kuom ji skiriasi nuo paprastos Miatos? Turi turbiną, blokiruotę, trumpą 6 bėgių greičių dėžę, storesnius už standartinius stabilizatorius, daugiau įvairių kėbulo sutvirtinimų. Ir, žinoma – kitokios lempos, buferiai ir dar daug įvairiausių kėbulo detalių.

Pirmose eilutėse buvo užsiminta, kad šio automobilio savininkas – Cabrio RWD mėgėjas. Žinot daugiau tokių automobilių? Honda S2000? Teisingai! Šitoks aparatas irgi yra Jono garaže! Gal daugiau tokių? Gandai sklinda, kad kažkuri iš dabartinių mašinų (Miata arba S2k) iškeliaus į kitas rankas, o jos vietą užims kitas galu varomas kabrioletas bei dar koks nors kasdien važinėti tinkamas daiktas. Visgi didžioji dalis žmonių vairuoja automobilį, talpinantį daugiau žmonių, nei abi Jono mašinos kartu sudėjus…

Lyg negana būtų turėti vieną iš penkių tūkstančių egzempliorių (šitoks automobilis panašiu kiekiu ir buvo išleistas, o juodų – vos 200), Jonas dar sugalvojo Mazdą kiek patobulinti: įdėjo didesnį intercooler’į, perdarė oro įsiurbimo bei išmetimo sistemas, prijungė mechaninį turbinos slėgio reguliatorių (vietoj standartinių 0.5bar, dabar – 0.7bar). Taip pat: BC coilover’iai, Stack boost gauge, TurboXS RFL bov’as, Sandtler homologuota sėdynė su 3 taškų Sabelt diržais ir dar daug visokiausio modlist’ui tinkamo stuff’o.

Mašina kol kas naudojama kaip daily-drive. 200Ag, tenkančių galiniams ratams, kasdienai… Visai nieko automobilis važinėjimui į darbą! Visgi yra planų ir kokiam slalome sudalyvauti – tai kol kas tik laiko klausimas. Tik kad gyvenant Kaune, slalomas neretai vyksta gatvėse.
Nors su tokiu drop’u slalomuot greičiausiai tektų ne tik Kaune ar Lietuvoje…

Porą žodžių galima ir apie ratus paminėti – 8 colių pločio, R16, ET0. Išnešimas įspūdingas! Tvirti, nesunkūs, gražaus dizaino – ko dar reikia? Pavadinimo! Tačiau jis čia – nežinomas. Tiesiog japoniškų ratų kopija, parsiųsta iš JAV. Beveik kaip Rota…

Greičiausiai įstrigo pirmoje nuotraukoje gale kabantis žaisliukas? Čia – mašinos įvaizdžio dalis, skirta naudojimui, jei sugestų Miata, arba tiesiog praeivių šypsenų padidinimui (jų, pamačius šitą automobilį, išties nemažai). Automobilis – fun car’as, stiliais bei panašiais dalykais neaprėmintas, tiesiog lengvas, mažas ir piktas. Ir kažkiek atspindintis patį savininką.
Kaip Jonas pasakytų: “Top down FTW”!

Ant automobilio kabėjo raudoni garažiniai numeriai. Buvau įsitikinęs, kad Lietuvoje jis tikrai neliks, greičiausiai bus suremontuotas mūsų auksarankių ir išvežtas kokiam nors vokiečiui į kolekciją. Mūsų visų laimei — klydau.


Iš tikro tai yra Nissan’as. Nissan S30. Japonijos rinkoje vadinamas Nissan Fairlady Z. Kitose rinkose žinomas kaip 240Z (o vėliau išleisti modeliai — 260Z bei 280Z). Tai pirmasis Z klasės atstovas. Gamintojas išleido dviviečius sportinius automobilius bei 2+2 coupe. Būtent šitie Datsun’ai buvo gaminami nuo 1969 m. iki 1978 m. Turėjo trijų tipų variklius: 2.4 L (L24) 150HP, 2.6 L (L28) 162HP bei galingiausią 6 clinidrų eilėje 2.8 L SOHC ~170-180HP.


Driftmag komanda turėjo progą susipažinti su šia klasika artimiau. Šis Datsun’as pagamintas 1971 metais. Buvo eksplotuojamas JAV, Kalifornijoje. Kastytis, šio automobilio savininkas, jį pirko 2007 m. rudenį aukcione internetu. Tai buvo neplanuotas žingsnis, automobilis buvo nupirktas per vieną vakarą. Patys geriausi ir sėkmingiausi pirkimai turbūt visada būna neplanuoti. 

Kastytis automobiliais domisi ne tik akimis, bet ir rankomis, jau labai seniai — nuo 1980 metų. Tiesa turi ir dar labai giminingą aistrą — motociklus, tačiau šiame įraše ne apie tai. Jau tris dešimtmečius kišantis nagus prie automobilių šiandien lietuviams gali parodyti įspūdingą modelį. Mašina buvo nupirkta daužta, detalės tiesinamos, kai kurias reikėjo pakeisti, tad teko siųstis iš užsienio. Manau suprantama kodėl… 

Prie automobilio dirbo pats Kastytis, tačiau sulaukdavo pagalbos ir iš kitų meistrų. Tokį modelį išties baisu patikėti kažkam nepažįstamam. O be to juk pačiam taisyti tokį automobilį ir dar žinant, kad daraisi sau, o ne kažkam — žodžiais nepaaiškinamas malonumas. Tuo labiau, kai turi rankas. Kadangi toli gražu ne viskas yra pataisoma, kelias detales teko pirkti, tai galinis žibintas ir priekinis posūkis. Detalės randamos tik aukcionuose ir automobilis jomis tobulinamas nuolatos. Galinis spoileris, blokiruotė ir galybė smulkmenų. 

Iš JAV automobilis atkeliavo taip pat ne visiškas stock’as. Buvo pakeistos įsiurbimo ir išmetimo sistemos, dujiniai amortizatoriai, spyruklės, storas stabilizatorius, didesnis radiatorius, aušinamas aliuminins karteris. Variklis 2800 kubinių centimetrų darbinio tūrio, penkių laipsnių pavarų dėžė.


Kai kurios detalės manau labai logiškai susijusios su buvusia gyvenama vieta. Kalifornijoj klimatas kiek kitoks.



Datsun’as ištraukiamas į dienos šviesą tikrai ne tik paradams, parodoms ar per gimtadienį. Kastytis juo išvažiuoja gan dažnai, netgi, sakyčiau, use’inamas kaip dailycar’as kartais. Kaip pats savinininkas pasakoja, 240Z teikia patį tikriausią vairavimo malonumą. Automobilis varomas galiniais ratais, neturi nei vairo stiprintuvo, nei ABS sistemos. Apie elektronines stabilumo sistemas turbūt savaime aišku, kad neverta nė kalbėti. Komforto jame irgi nedaug. Bet tai ir teikia visą malonumą. Galingas variklis, aptakios formos, automobilis puikiai jaučiamas vairuojant. Nors šis kūrinys ir ne pirmos jaunystės, bet pasiekti 200 km/h greitį jam sunkumų nesukelia.



 Lietuvoje tokių modelių yra vos keli. Netgi pats Kastytis turi dar vieną tokią, tačiau prie jos reikia dar dirbti. Dar vienam modeliui yra jau išvirintas kėbulas, bet kolkas tik tiek žinių. 



Ir kas gi sakė, kad pilka spalva – nuobodi? Tokiam žmogui drąsiai galima rodyti Giedriaus Rudžiansko (aka Giegus) Nissano nuotraukas – jose pilka spalva toli gražu neatrodo nuvalkiotai ir neįdomiai. Netgi atvirkščiai, po šios publikacijos ne vienam žmogui pilka tikrai taps svajonių spalva…

Automobilio spalvinis pasirinkimas – ilgai neplanuotas ir nemodeliuotas dalykas. Be pilkos, Giegus galvojo Nissaną dažyti žalsvai ruda spalva. Tokia, kokia dabar išgražintas Jarik’o Nissan S14a vidus (apie jį taip pat laukite rašinio bei fotosesijos). Kitų pasirinkimų, anot Giedriaus, nebuvo. Atrodo, visiems jau pabodo balti ir juodi bolidai – į Lietuvą ateina naujų atspalvių era!

Aerografija ar lipdukai – jų šiame automobilyje nebus. Na, tik privaloma reklamos schema Driftingo čempionato dalyviams. Gal po tokio tipo „karinių“ spalvų automobiliuose atsiradimo kariškiai atidarys civiliams Ruklos aerodromą? Šis autosporto sezonas tikrai nepilnavertis be šios vietos…

Na, bet gal jau užteks apie šio automobilio spalvas, kurios išties įspūdingos ir netradicinės. Verti paminėjimo ir šios mašinos ratlankiai – priekyje 9 colių pločio, gale – 10. Išnešimas – atitinkamai -17 ir -8. Ypač rekomenduojama įsiminti šį automobilį „Takata“ produkcijos gerbėjams. „Go for Green“ – Giedriau, jau gali už reklamą prašyti naujų „Takata“ diržų!

Sekanti dalis – automobilio variklis. Tiesa, šią žiemą čia nieko įspūdingo nenuveikta. Na, nebent vienas dalykas – žaliai nudažytas vožtuvų dangtelis, tai kone didžiausias patobulinimas šiemet variklio srityje. Kiti „mod’ai“ – guolinė turbina, didesnio pralaidumo purkštukai, Nistune ECU, dar vienas kitas mažiau žymus “upgrade’as”. Trumpai tariant, motoras šiame Nissane – labai arti standartinės SR20DET komplektacijos.

Nors motoras čia – kone „stock’inis“, su kėbulu padirbėta iš širdies. Pervirintos visos kėbulo siūlės (tokiam darbui ryžtasi tikrai retas automobilių mėgėjas), privirintos „rasporkės“ priekyje ir gale, pakelti galiniai „stakanai“. To tikslas – galimybė turint žemą automobilį pilnai išnaudoti amortizatorius. Du privalumai viename: turi neaukštą mašiną ir pilną amortizatoriaus eigą. Kokia to nauda, galėsime įsitikinti sezono metu.

Na, o šio trumpo rašinio pabaigai – Giedriaus garažo vaizdelis. Jame – kalnas padangų bet kurioms akims. Išskyrus drifterius – pasak Giegaus, tokio kiekio padangų užtektų ne daugiau nei porai tokių savaitgalių kaip kad praėjusiais metais buvo Šiauliuose. Gal drifteriams neužilgo reiks ne tik priekabų automobiliams vežti, bet ir atskiros priekabos padangoms?

Turbininių e30-ukų dar galima rasti, tačiau tokių kaip šis – vargu. Nors ir taip netrumpas automobilio „modlist’as“ žiemos metu pasipildė nedaug, šis automobilis kartu su jį vairuojančiu Andriumi Šlajumi išlieka vienu Driftingo Čempionato favoritų.

Įmontuoti didesnio pralaidumo purkštukai, nauja išmetimo sistema, pakeista turbina (dabar ji – KKK k27). Automobilio kompiuterio suprogramavimas, įmontuoti saugos lankai. Pirmame sakinyje – jau padaryti darbai, antrajame – netolimos ateities planai. Tiesa, prie pastarųjų reikėtų prirašyti ir planuojamą sparnų padidinimą. Po to gal seks platesni ratlankiai? Dabartinių 8.5 colių pločio gali ir nepakakti arkoms užpildyti…

Kaip jau minėta anksčiau, automobilio „modlist’as“ – netrumpas. 2.7 litro variklis, k27 turbina, 76mm pločio išmetimo sistema, FK „coil’ai“ priekyje, Koni amortizatoriai gale, reguliuojami stabilizatoriai bei išvirtimas. Čia – gerokai sutrumpintas e30-uko patobulinimų sąrašas. Prie jo verta paminėti ratlankius – BBS RC bei AC-Schnitzer 17 colių skersmens ratai. Abiejų plotis – atitinkamai 8 bei 8.5 colio.

Tolimesnės ateities planai šiam automobiliui yra neaiškūs, tiksliau sakant – jie net neegzistuoja. Strim’as sako negyvenantis tolimais planais ar svajonėmis ir galvojantis tik apie šį sezoną. Ir išties, įgyvendinus norimus planus, šis e30 jau taptų retu egzemplioriumi ne vien Lietuvoje. Nors kas paneigs, kad jis toks nėra jau dabar?

Nes viskas prasidėjo nuo VW Golf. Šitą greičiausiai pasakytų nemaža dalis su automobiliais dažnai susiduriančių žmonių ir Ramūnas – ne išimtis. Jis taip pat visus tiuningus pradėjo nuo vokiškų automobilių bei draugų parvežtų vokiškų žurnalų.

Vienas rimčiausių Ramūno projektų – „Baltoji panda“ (Subaru WRX STI Spec-C Type-RA). Atvykęs po ilgo laukimo bei netrumpo išmuitinimo, automobilis Lietuvoje labai ilgai neužsibuvo. Parvykęs su nemažai vidinių „mod‘ų“ bei standartine išore (ji vėliau buvo padaryta pagal Ramūno skonį), automobilis dabar dislokuojasi Graikijoje. Tiesa, apie „baltąją pandą“ galima paskaityti ir daugiau – ji gan plačiai aprašyta internetinio žurnalo „Per4m Mag“ antrajame numeryje.

Kitas projektas – Toyota Altezza su 2 litrų Yamaha patobulintu varikliu, pirmasis Ramūno „drift car‘as“. Važinėdamas šiuo automobiliu jis įgavo savo pravardę – Pacman, kuri atsirado po Sleepy komentarų apie Ramūno pomėgį slystant šonu „rinkti“ padangas. Tačiau dabar “JDMArt” komandos narys savo pravardės toli gražu nebepateisina.

Drifto gerbėjai greičiausiai dar atsimena, kokiu automobiliu Ramūnas važinėjo didžiąją dalį praėjusio sezono – Nissan Skyline R33 su RB26DETT varikliu. Tačiau… Šis automobilis dabar eksploatuojamas Vokietijoje. Gal ir gerai – Lietuvoje šis kėbulas buvo nesėkmingas. Praktiškai visi motorai, pabuvoję šiame kėbule, turėjo didesnių ar mažesnių bėdų ir jų automobilio savininkas Lietuvoje nelabai nori prisiminti. Tačiau Ramūno garažas dar ilgai bus Lietuvos rekordininku – ar teko kada matyti vienoje vietoje būnančius tris RB26 ir vieną RB25 NEO variklius? Būtent tiek agregatų buvo Ramo patalpose konstruojant minėtąjį Skyline‘ą.

Na, jau gal ir laikas grįžti prie Silvijos. Kaip gi ji atsirado pas Ramūną? Ilga istorija, kurią geriausiai apibūdina paties Ramo fraze: „šita silvija atsidūrė netikėtai: kaip čigonai mainėm sti, gtr, gts, po apsisukusio mainymo rato kauliukas sustojo ties silvija“. Atsiprašom čigonų, jei jų yra tarp skaitančių šias eilutes, bet kad apsikeitimų automobiliais buvo nemažai – tai tikrai tiesa.

Greičiausiai daugumos akis užkliuvo už automobilio spalvos. Ši – unikali ir niekur kitur nepasitaikanti. Kaip ją pavadinti – klausimas neblogas. Gal raudona? Na, nesvarbu, šią spalvą vistiek reikia pamatyti apšviestą saulės ir būtinai – gyvai, nes nuotraukomis šio grožio perteikti neįmanoma. Matyt neveltui šios spalvos kodo jokioje knygutėje nerasi.

Toliau: ratai, dar vienas išskirtinis šio automobilio bruožas, kurio visame Driftingo Čempionate nelabai galima rasti. 265 pločio padangas vartojančių žmonių dar galima aptikti, tačiau kur ieškoti tokių, kuriems tokio pločio padangos gali būti per siauros? Atsakymas – Prienuose. Visgi su 12 colių pločio ratlankiais visko gali pasitaikyti. Beje, sekančioje nuotraukoje užmontuotos būtent 265 pločio padangos.

Sekanti dalis – lankai. Surenkami, nesudėtingos schemos, skirti dalyvauti Lietuvoje bei aplink vykstančiuose renginiuose. Taip pat tvirti ir atliekantys savo paskirtį. Ir dar nudažyti spalva, priderinta prie esančios po kapotu.

Na, ir galiausiai – variklis. Šio motoro kaltiniais „viduriais“ ir prigrūsto „performance“ dalių pavydėtų daugelis SR20DET savininkų. Jo pasiekiama galia kol kas neišmatuota, tačiau tikimasi pasiekti maždaug dvigubai didesnį nei standartinio variklio galingumą. 400ag.

Taip pat greičiausiai teko pamatyti, kad šios patalpos – nevien Nissan Silvia tvirtovė. Čia pilna ir visokiausių kitokių dalių, iš kurių tikrai nevisas sudaro europietiškos ar amerikietiškos.

Pavyzdžiui, čia pats lietuviškiausias daiktas greičiausiai bus „Cido“ sultys. O rankoje laikomas JDM (Japan Domestic Marker) pavarų „ričiagas“.

Toliau – kalnas SR20DET dalių bei radinys vieno automobilio viduje.

O pabaigai – prikalta lentelė, kurios vietos bei paskirties nelabai reikia pasakoti. Manau, viskas matosi ir taip.

Nedažnas atvejis, kad automobilis, būdamas toks trumpas, dalyvautų driftinge. Ypač Lietuvoje. Tačiau ne vien dėl išskirtinumo Darius Kepežinskas važiuoja compact‘u. Anot jo, apie BMW Darius žino kur kas daugiau nei apie kitokius galu varomus automobilius.

Tačiau išbandyti japoniškos technikos e36-uko savininkas kol kas neatsisakytų. Tačiau su savuoju bent jau šį sezoną atsisveikinti nežada. Ir Driftmag‘ui nenuostabu dėl ko – Driftingo Čempionate jis pasirodys kiek pasikeitusiu variklio garsu, pradėjusiu daryti „whapssssssh“!

Praėjusį sezoną važiavęs 2.5 litro varikliu, pasiekiančiu beveik 200ag, šiemet Darius jį automobilyje išmainė į 2.3 litro motorą. „Aliuminio bloko, lengvesnis, vieno „vanuso“,- dabartinės jėgainės privalumus vardija Darius. „Šiek tiek“ padidinus įsiurbiamo oro kiekį, reiktų „padauginti“ ir patenkantį kurą, ar ne? Tas bus padaryta. Iki sezono – tikrai.

Su „ankstesniuoju“ compact‘u Darius neretai dalyvaudavo ne tik driftinge, bet ir greituminiuose slalomuose. Jei teko kada pamatyti trumpą, tamsų ir nedidelį greitai lekiantį automobilį – taip, tai buvo jis. Nors tiksliau – ji! Dariaus žmona Živilė taip pat mėgsta dalyvauti greituose slalomuose ir juose neretai užima prizines vietas. Apie tokias pats Darius nelabai galvoja – gimęs vienam dalykui, į kitą nepersiorientuosi. Nepaslaptis, kad slalomas neretai tampa dar viena driftingo treniruote, tiesa, gan įdomia.

Bet kokiu atveju, šitas automobilis ir jo vairuotojas – išskirtiniai ne vien driftingo pasaulyje. Ateinančiame sezone, išsprendus visas dabar iškylančias smulkmenas, šis duetas taps dar įdomesnis. Driftmag‘as jau žino vieną būsimo Driftingo Čempionato sezono favoritų, o tu?

Skaitykit sekančiose eilutėse. Išoriškai neypatingai pasikeitusiame e34-uke Arūnas primontavo visokiausių įmantrybių. Ir, kas geriausia – sustoti jis toli gražu nežada.

Tačiau pradžioje verta paminėti šiek tiek istorijos. Arūnas – senas BMW gerbėjas. Tikrai ne pas kiekvieną pirmas automobilis būna BMW, pirmas „driftcar‘as“ – BMW, dabartinis automobilis – irgi BMW, o sekantis automobilis – taip pat nebent BMW.

Prieš renkantis dabartinį automobilį, Arūnas svarstė kelis variantus, o kas iš jų nugalėjo, manau neblogai matosi. Kodėl būtent e34? Dėl gan paprastos priežasties – besirenkant automobilį jau buvo planai apie V8 motoro įkišimą į jį, nes variklis jau gulėjo Arūno garaže. Tuomet tiesiog atrodė, kad šitokio dydžio agregatas lengviau tilps po e34 nei po kokio kito automobilio kapotu.

Greičiausiai nuotraukose buvo užmatyti lankai. Taip, teisingai – jie, kaip ir betkokiame kitame „sportiniame automobilyje“ sumontuoti lankai, visų pirma yra skirti vairuotojo saugumui. O taip pat – dalyvavimui Baltijos Drifto Čempionate (BaDC). Na, kol kas – tik atrankoje į BaDC, bet tikimės, kad ten Arūnui pasiseks.

Dabar – viena įdomesnių dalių – variklis, tačiau jis kol kas liks standartinis. Vėliau, priklausomai nuo turimo laiko kiekio, planuojamas neblogas patobulinimas – pora turbinų. V8 Twin turbo, jau „ant popieriaus“ skamba neprastai. Įdomu, kaip skambėtų toks motoras realybėje?

Kaip ir pas kai kuriuos kitus vairuotojus, ruošiančius automobilį BaDC, čia sėdynė liko tik viena. Dėl suprantamų priežasčių – BaDC antrosios net nereikia. Tiesa, treniruotėse keleivis šiame automobilyje sėdėti visgi galės.

Automobilio pakaba – taip pat gan neįprasta. Priekis – paprastas: čia tik reguliuojamo aukščio amortizatoriai bei reguliuojami atraminiai guoliai. Tačiau galas žiemos metu pasikeitė nežmoniškai: po įvairiausių bandymų, tvarkymų, reguliavimų ir pritaikymų rezultate Arūnas turi gerokai tvirtesnę galinę pakabą, vienodai dylančias padangas bei gali reguliuoti savojo automobilio ratų išvirtimą bei suvedimą.

Viso šito procese buvo naudojama dalis senojo tilto, kiek pakeistos e39 modelio šakės, gaminamos naujos guoliavietės ir traukės bei dar daug to, ką ir išvardinti sunku. Tad galime sakyti, kad galinis tiltas – jau tikrai tvirtas ir tvarkingas. Bei švariai nudažytas.

Na, o pačiai pabaigai prisegame kelias paties Arūno darytas nuotraukas iš proceso eigos. Nuotraukos išties geros bei naudingos, nors šių eilučių autorius ir vargu ar galėtų lišvardinti visas jose vaizduojamas dalis.

Išgirdus sekančius šio žmogaus planus, pasidaro smagu. Šis, nedalyvavęs Driftingo Čempionato kovose žmogus ateinančiame sezone žada dalyvauti Baltijos Drifto Čempionato (Baltic Drift Championship – BaDC) atrankoje bei bandys patekti į patį BaDC. Sakysite, tokie norai kelia nuostabą? Tačiau nustemba matę tik „oficialiuosius“ driftingo važiavimus, nes kitiems ši asmenybė – gerai žinoma. Tačiau apie viską pradėkime nuo pradžių.

O viskas prasidėjo prieš kokius 5 metus, kai buvęs Arno klasiokas sumąstė „palakstymams“ nusipirkti BMW e30. Keliskart pravažiavęs šiuo bolidu, Arnas suprato, jog e30 – jam skirtas automobilis. Po kiek laiko ir kelių apsikeitimų, tas pats 323i, tik šįkart jau su lūžusiu galiniu tiltu, atsirado mūsų pašnekovo bei jo draugo rankose. Taip maždaug metus du žmonės šiurpino visus aplinkinius kaimus lakstydami vietos žvyrkeliais. Iki vieno įvykio – kažkada vieno namo gyventojas šalia prožektoriaus turėjo kažką ilgu vamzdžiu ir su rankena.

Po to karto abu draugai nutarė parduoti BMW, tačiau dar kartą pardavė jį pažįstamiems. Ir vėlgi po keleto apsikeitimų „chuliganas“ atsidūrė Arno rankose. Vienas įdomesnių keitimų– BMW e30 į Oper Rekord („ei chebra, mum užkalė opelio motoras“;-„ne, ne, čia jum vinių į reduktorių pripylė“).
Taip po įvairiausių apsikeitimų BMW išvažiavo į gatves.

Tuo metu žmonija dar nelabai žinojo žodžio „driftas“. Nežinojo jo ir Arnas. Iki vieno įvykio – apsilankymo vienoje Kauno aikštelėje. Pamačius, kas ten dedasi, greitai buvo užblokuotas e30 reduktorius. O toliau – ilgas įvairiausių bandymų aikštelėse metas ir galvoje tūnantis dviejų žodžių derinys: „e30 drift“.

Tačiau nepavykus tapti vieninteliu jau minėto BMW e30 savininku, Arnas įsigijo dar vieną „chuliganą“ – dabartinį garažo vietos naikintoją. Jau praėjusių metu vasaros gale BMW buvo pilnai paruoštas ir turėjo vykti į paskutinį Street lygos etapą. Tačiau, deja, pastarasis neįvyko. Žiemą buvo nuspręsta „nuo nulio“ perrinkti e30-uką ir paruošti jį BaDC reikalavimams. Bei įdėti M5 variklį.

Kone didžiausią galvos skausmą nemažai daliai dalyvių sukėlę reikalavimai – sertifikuoti lankai su specialia schema bei specialiai paruoštos sėdynės su jų įrengimais šiame BMW yra jau išspręsti dalykai. Lankai – įdėti (patobulinti, palyginus su reikalavimais), sėdynė – paruošta. Tiesa, varžybose čia bus tik viena pilnai paruošta sėdėjimo vieta. Antroji, „paprasta“, bus įdedama tik ne varžybų metu. Juk kam daryti dvi sėdynes pagal reglamentą, jei tos antros BaDC nė nereikia?

Poros žodžių nusipelno ir važiuoklė. Joje – visas e34 galinis tiltas. Anot Arno – dėl tvirtumo, nes pastarasis gerokai patvaresnis už e30. Toliau – reduktoriui privirinta antroji tvirtinimo ašis, įdėti poliuretaniniai „silentblock‘ai“ bei „Bilstein“ „coil‘ai“. Automobilio priekis – sudėtingesnis, nemažai dalių pritaikyta nuo kitų mašinų, Pavyzdžiui, vairo kolonėlė – nuo Volkswagen Transporter, stabilizatorius – nuo BMW e36. Šakės – taip pat nuo e36, tiesa, perdarytos paties Arno. Į priekio „komplektaciją“ taip pat patenka „Koni“ įstatomi amortizatoriai.

Kelių žodžių nusipelno ir garažo patalpos – tokias tvarkingas jas tikrai nekasdien pamatysi. Pats Arnas sako, kad keturiese garažą tvarkė kone savaitę, o prieš tai buvusio „jovalo“ geriau niekam nepamatyti. Suprantama – kasdien būnant prie mašinos, viskas turi būti po ranka. Visgi kiekvienoje netvarkoje yra savos taisyklės ir sava tvarka.
Tiesa, dar – apie ratus, kurie irgi nusipelno dėmesio. Šie – originalūs Aleso Spider R18 su ET -20. Priekinės padangos 225 pločio, galinės – 245. Gražūs ir tinkantys šiam modeliui, tiesa?

Kad ir kaip nebūtų keista, motoras šiame rašinyje pabuvo praktiškai tik keliuose pirmuose sakiniuose. Ir išties, apie jį rašyti nelabai yra ką – nors tokių kaip Arno „chuliganų“ Lietuvoje važinėja vienetai (jei išvis egzistuoja), automobilio variklį reikia pamatyti ir išgirsti gyvai. Būtent to ir linki Driftmag‘o komanda – pasirodymo BaDC Licence Day. Susitiksime ten!

Tačiau vėlgi – ranka nekyla ištrinti ar stipriau redaguoti bet kurį Andriaus parašytą sakinį, tad minimaliai pakoreguotas jo pasakojimas – jūsų akims. Maišelis popkornų nepamaišys :)

Sena svajonė: turėti tokį auto modelį, kokį automobilį pats vairuoji ar kada vairavai. Dauguma tokių modelių tik ir lieka svajonėse. Tačiau tik ne šį kartą! Seniai kolekcijoje stovinti geltonos spalvos 1:18 Honda S2000 nedavė ramybės. Mano tikroji Honda tai sidabrinė!? Niekis galvoju…

Po savaitgalio ji jau sidabrinė! ;-)

Neperseniausiai pasidariau tokią pat, tik sportinę Honda S2000. Norėjau, kad ji būtų juoda matinė su baltais dangčiais ir ryškiai oranžiniu spoileriu.

Lenktynių laikas artėjo, darbų prie sportines Hondos buvo kaip visada daug. Neviską spėjau padaryti, bet lenktynėse būti neaplenkiamam tai netrukdė.

Na ir vėl ta pati istorija, su ta pačia svajone! Turėti tokį auto modelį, kokį automobilį pats vairuoji.
Kolekcijoje stovintis toks pat, bet ne tas pats geltonas Honda S2000 modelis man vėl nedavė ramybės! Šį kartą savaitgalio neužteko. Teko padirbėti dvi savaites grįžus namo po darbų.
O dar – modelyje įgyvendinau planus, kurių nespėjau padaryti sportinėje S2000.

Trumpai papasakosiu kaip visa tai dariau. Pirmiausiai išardęs modelį apžiūrėjau kaip, kur ir ką sugebėsiu padaryti. Neįžiūrėjęs nieko neįmanomo ėmiausi darbų. Pirmiausiai išpjausčiau „kėbulą“. Po to iš močiutės „laikinai“ pasiskolinęs plastmasinius virbalus sudėjau saugos lankus.

Kadangi didžioji Honda yra su lygiu dugnu, tai ir modelis neišimtis – turi būti su lygiu dugnu.
Daug darbo pareikalavo „hard top‘o“ (kieto stogo), „over fender“ (antsparniu) ir „front lip‘o“ (priekinės lūpos) darymas.

Po sunkiųjų darbų visada seka ir malonieji darbai. Tai dažymas, surinkinėjimas ir gražinimas.

Iš anksto žinodamas, kad reikės sportinių ratlankių, kuo panašesnių i tikruosius ratus, eBay‘juje susiradau ir nusipirkau iš anglų modeliuotojų rankų darbo ratus. Kainavo net 85Lt. (pats bazinis Honda S2000 modelis 110Lt. ) Tačiau šventam reikalui esant tai jau tampa nesvarbu. Gavęs siuntinuką, drebančiom rankom, išpakavęs stropiai suvyniotus ratukus, „truputį“ nusivyliau. Pirma mintis buvo: pats tikrai geresnius padaryčiau, nei tuom užsiimantys anglų modeliuotojai! (nuotraukose broko neparodysiu).

Taigi, modelis jau nudažytas, surinktas ir stovi ant ratų. Liko “nedrebančių rankų būrelio” darbas. Tačiau kaip tyčia rankos pradėjo drebėti. Teptukas neklausė, markeris nepaišė (aš čia apie kniedžių paišymą). Kogero čia iš to džiaugsmo, kad projektas pavyko ir laikinai neužsitęsė. Na, bet viso šito pateisinimui turiu posakį: “Į meno kūrinius niekas iš arti nežiūri” ;-)

Modelis jau pabaigtas. Svajonę galima kalt prie sienos. Žinoma, liko porą smulkmenų, kurias norėčiau pataisyti, bet tai ko gero jau darysiu ant kitų modelių. Planuose eilėje jau laukia “Xtros” Andriaus K. Audi Coupe, “Autochemijos” Laimio K. Nissan 350Z ir dar mažai kam žinomas, tačiau vairuojamas žinomo jauno lenktynininko Martyno G. Opel Speedster’is.

Sudomino? Norėtum sumažintą savo automobilio kopiją pasidėti lentynoje? Nepatikėsi, bet Andrius Firantas pasiruošęs padėti tau įgyendinti šią svajonę! Jo kontaktus gali rasti www.automodeliai.lt.

Taigi, jūsų dėmesiui – ilgas, įdomus ir šiek tiek redaguotas Andriaus rašinys. Apie visą tiek s2k, tiek jo paties, kaip autosportininko, istoriją.

Visų pirma – apie mašinos istoriją

Viskas prasidėjo nuo kartingų. Vėliau, kai dar neturėjau 18 metų, o tuo pačiu – ir vairuotojo pažymėjimo, su sesės arba mamos Hondom dalyvaudavau slalomuose. Žinoma, laimėdavau prizines vietas. Vėliau, jau artėjant 18-ai, tėtis nupirko Honda Civic iVT 90 m. Pirma kelionė (neturint teisių) buvo į Kačerginės Nemuno žiedą. Ten taip ir leisdavau savaitgalius. Tėvai aišku apie tai nieko nežinodavo. Bet neužilgo ir sužinojo, kai is Kačergines grįžau su traliuku ant kurio buvo sudaužytas Civicas. Tėvų pirmi žodžiai buvo: “iš kiemo be lankų neišleisim”. Aišku, ilgai nesiginčijęs atsakiau – GERAI :)

Taip ir prasidėjo mano autosportas. 2 metai įvairių varžybėlių nugalėtojas, kalnų lenktynių/sprinto čempionas du metus iš eilės. 4 metus dalyvavau Šiaurės Europos šalių žiedinių lenktynių čempionatuose. Žinoma dauguma varžybų be prizinių vietų neapseidavo! :) Keturiskart dalyvavau 1000km varžybose, nugalėjau 2 litrų klasėje su Renault Clio. Dalyvavau 4h lenktynėse drauge su sesės vyru E.Filipavičiumi: vieną kart nugalėjom, kitąkart per plauką likom antri. Dar dalyvavau Open GT klasės varžybose su galinga Xtros Audi. Žinoma, tą dieną greitesnių nebuvo. Netgi ir tais metais! Taigi 2008 m. dėka Andriaus Kontrimo Kačerginės oficialus kėbulinių automobilių rekordas priklauso būtent tai Xtros Audi, kuri buvo patikėta vairuoti man :)

Taigi, laikui bėgant iškilo poreikis galingesniam automobiliui. Jis nebūtinai turėjo būti Honda. Bet kiek visokių variantų išieškojau, vistiek nieko geriau neradau nei Honda. Esmė buvo ta, kad būtų kuo mažesnė kubatūra ir kuo daugiau arklio galių. Honda S2000 idealiai atitiko pagrindinį reikalavimą.

Taip įsigijau 4-ių metų senumo daužtą Honda S2000. Ją susiremontavau, praėjau techninę apžiūrą ir tą pačią dieną “pratestavau” Kačergines Nemuno žiede. Po kelių ratų pasivažinėjimo pasakiau – tai tas automobilis, kurį reikia ruošti žiedui!

Na, ir prasidėjo. Po dienos pasivažinėjimo mano Honda jau buvo išardyta ir laukė eilės lankų dėjimui.

Viskas vyko pagal planą. Sudėjau lankus ir su visiškai standartine mašina išvaziavau į varžybas. Netgi amortizatorius palikau standartinius. Automobilis svėrė 1177kg. Vaizdelis buvo išties nekoks, palyginus su konkurentais, kurie vairavo gerokai galingesnius sportinius bolidus, sveriančius po 800kg :)

Pirma mintis buvo išlengvinti savo Hondą! Taigi, nieko nelaukęs kibau į darbus. Pusantrų metų nuožmaus darbo, begalė meilės ir bemiegių naktų. Finale gavosi 790kg + vairuotojas.  Išaušo išsvajota diena, kai po daug darbo mano Honda ir aš pamačiau dienos šviesą. Išvažiavau pabandyti savo kūrinį Kačerginės Nemuno žiede. Pasivažinėjimas baigėsi tikrai apgailėtinai.

Pusantrų metų darbo per kelias sekundes nuėjo šuniui ant uodegos… Džiaugiuosi, kad likau gyvas!

Taigi, po tiek daug įdėtos meilės ir darbo ir po tokios nesėkmės pusantrų metų nebuvo nei nuotaikos, nei noro pažiūreti į tą suniokotą bolidą.

Po pertraukos… 2009m sausį, sumąsčiau susitvarkyti kiemą. O tam kieme ant plytų po brezentu stabiliai stovėjo mano mieganti gražuolė. Suskaudo širdį pamačius, kaip metalą apėmus korozija, kaip medelis sėkmingai auga vietoj vairuotojo sėdynės. Pagalvojau, kad reikia išgelbėti savo kūrinį nuo merdėjimo ir nusprendžiau jį BENT pastatyti ant ratų, kad galėčiau kieme perstumti iš kampo į kampą, kad galečiau susitvarkyti savo kiemą. Taigi, puoliau įnirtingai keisti sulinkusias, nulūžusias važiuoklės dalis į sveikas. Po to nusprendžiau nugramdyti rūdis ir nudažyti lankus. Už tą nuosprendį ir pagalbą darbuose turiu būti dėkingas Armandui Pranskevičiui ir Airidui Vyšniauskui (pastarasis – mano dešnioji ranka dirbant prie S2000).  Na, taip vaizdas vis gražėjo ir gražėjo. Galvoju, gal reik ir dar tą, aną , gal dar ir šitą susitaisyt, pasidaryt. Taip po pusės metų darbo atsimerkiu vieną rytą ir žiūriu, kad mano kūrinys beveik atgimė ir yra pasiruošęs antram išbandymui! :) Laikas taip greit prabėgo, kad net nepastebėjau, kaip viską susiremontavau. O planas buvo tik pastatyti ant ratų, kad kieme galėčiau pastumdyti iš kampo į kampą!

Taigi, pirmieji bolido bandymai sutapo su “Fast lap” lenktynėmis. Nusprendžiau surizikuot. Galvoju, jeigu nepasiseks kaip ir pirmąkart, tai bent ’show’ padarysiu vardan “Fast Lap” reklamos! :)

Taigi, pasisekė. Likau gyvas, automobilis atlaikė, o dar ir nugalėjau :)

Taip kiemą pradėjau tvarkyti tik 2009 m. spalį. Ir kaip tik dabar kiemas jau sutvarkytas, o ir Honda – važiuojanti! :) Ta proga ir fotosesija išėjo! ;)

Toliau – apie save, kaip apie Hondų S2000 mėgėją

Taigi, pasivažinėjus vieną dieną su normalia, dar “nesugadinta” Honda S2000, taip ja susižavėjau, kad dieną naktį negalėjau pamiršti to RWD ir 240AG vairavimo malonumo. Išvada buvo vienintelė ir nenuginčyjama: parduoti visas savo turimas Hondas ir nusipirkti gatvinę, kasdieniniam vartojimui skirtą Honda S2000. Taip ir padariau. Nusipirkau daužtą ir, kaip bebūtų negaila, užsiroviau ant skardininko, kuris mano Hondą “tiesino” METUS laiko! Ir nei gražiuoju, nei piktuoju nepavyko jo paspartint. Per tuos metus spėjau nusipirkti dar vieną Honda S2000. Ta, su kuria dabar važinėju (sidabrine, matoma nuotraukose šalia “kovinės”).

Na, taip gavosi, kad vienu metu abi mašinas atsiėmiau iš skardininkų. Ir abi jas susitvarkiau vienu metu. Taigi, teko vieną kažkurią parduoti. Pardaviau. Na, po to pasitaikė dar vienas geras variantas, kurio negalėjau nepirkti. O po to ir dar toks variantas pasitaikė, ir dar, ir dar :) Žodžiu, draugai mane pradėjo vadinti Honda S2000 magnatu :) Taip ir sukūriau www.s2000.lt :) Smagu, kai gali suburti bendraminčius į vieną vietą, kai visi draugiškai pabendraujam forume, pasidalinam informacija, o ir susitinkam palenktyniauti Kačerginės Nemuno žiede!

Apie mintis S2000 pastatyti skersą

Driftas man visada patiko, tikrai norėčiau sudalyvauti ir jaučiu, kad galėčiau TAI padaryti, nors iš šono žiūrint ir nelabai jaukiai atrodo! Juolab, kad visą gyvenimą mokiausi automobilį pilotuoti taip, kad jis kuo mažiau slystų, kad aplamai jis neslysteltų! O driftas – visiškai priešinga teorija visai mano pasąmonei! Bet tikrai apie driftą kažkur gilumoj mintis knibžda!

Apie S2000 svorį ir “mod’us”

Po avarijos buvo pridėta labai daug saugos lankų, tad svorio gerokai padaugėjo! O dar dugną lygų dariau iš sunkios jachtines fanieros, kuri irgi nemažai sveria. Taip dabar dar ir nesvėriau bolido. Bet + – primečiau, kad be manęs ir be kuro ~910kg turėtų sverti. Net pačiam įdomu ! :) Po “Fast lap’o” girdėjau gandų, kad 600kg sveria! :)

Modai elementarūs: “sportinis” išmetimas, kurį reikia perdaryti į sportinį išmetimą! “Sportinis” oro paėmimas, kurį reikia “dadaryti” iki sportinio. Kupsto lietuviški amortizatoriai, aliuminės variklio, greičių dėžės ir reduktoriaus pagalvės. Aušinimo sistema nuo Audi 80 :) Stabdžių skystis “Kingk” 8 litai – 0.5 litro :) Pagrindinis patobulinimas yra svoris, visų kitų “mod’ų” neverta net vardinti, nes jie nėra “mod’ai”…

Pagrindinė taisykė kuriant šį bolidą – “ko nėra, tas negenda” (© D. Čiutelė).

Apie aerodinamiką

Aerodinamines detales derinau pagal teorines žinias. Kreipiausi į tame reikale išmanančius žmones. Paskaičiau literatūros. Sukaupiau reikiamų žinių ir kibau į darbą. Stebuklų nėra, tačiau rezultatą pajutau iškart! Per pirmą bandymą bolidas buvo be lygaus dugno ir be spoilerio- pasekmes matom visi. Antram bandymui palikau viską tą patį išskyrus tai, kad pasidariau lygų dugną ir spoilerį – rezultatą irgi matome.

Pats savo lūkesčius pranokau! Na o tolimesnius reguliavimus, stygavimus su Xtros klubo pagalba tikiuosi išsigaudyt per “Dataloging’ą”.

Apie skardas

Na, skardų liko nedaug :) Priekiniai sparnai, kuriuos palengvinau ir priekinis aliuminis kapotas, kurį irgi dar palengvinau. O visa kita išlieta iš stiklo arba anglies pluošto audinio. O kur nesimato, tai viskas iš aliuminio skardos.

Apie planus dalyvauti kituose renginiuose

Planų dalyvauti visada būna! Tik nevisada jie būna realūs, ypač kai tai riboja biudžetas, skiriamas toli gražu ne tik autosportui. Pradžiai, kol susistyguosiu bolidą, kol pats priprasiu prie jo ir kol jis pripras prie manęs, tol dalyvausiu labai dalyvių gausa pasižymėjusiose “Fast lap” lenktynėse! Na, o vėliau, jeigu viskas bus gerai, tai sudalyvausiu Baltijos šalių čempionate arba 4h lenktynėse. Sudalyvaučiau ir 1000 km lenktynėse, jeigu tik atsirastų pasiūlymų iš kolegų. Na, bet šiaip konkrečių planų neturiu ir nekuriu. Man autosportas yra pramoga, mano hobio išraiška, gerų savaitgalių praleidimo forma. Tai kaip gausis taip. Visaip gerai :) Neapkraunu sau galvos. Prieš akis dar visas gyvenimas :)

Apie automobilio tobulinimo planus

Planas ateinančiam sezonui – kuklus.  Bent standartinius stabdžių diskus pasikeisti i sportiškesnius. Nusipirkti tinkamu išmierų padangas. Reduktoriaus porą pasikeisti, nes dabar Kačerginės žiede kaip su troleibusu vaziuoju :) 6-ių pavarų greičių dėzė, o to 6-o nesu gyvenime įjungęs! Visą trasą 4-u bėgiu pravažiuoju. Gale tiesiosios “čiut” 5-a pavara, ir kur ne kur 3-ią įjungiu. Tikiuosi, pasikeitęs reduktoriaus porą išnaudosiu nenaudotus  automobilio pliusus :) Taip tikiuosi pagreitėti. Na ir dar reik pašalinti benzino “atlyvų” bėdą, kuri “Fast lap’e” neleido aplenkti savęs, kai į galą varžybų pradėjau atgaudinėti jėgas :)

Normaliai darant tikrai sportinį automobilį,  tai reiktų keisti viską. Bet,…”a lot of $”. Taigi, dar ne dabar. Pradžiai reikia sustyguoti tokią, kokia yra, su standartiniais agregatais. Kaip ir planavau, reikia daryti s2000 dėl to, kad mažiau reiktų keisti detalių. Nes standartinė gamyklinė mašina yra pakankamai sportiška, palyginus su kitų gamintojų automobiliais. Prie variklio nekišau nei piršto. Jis yra pakankamai galingas, aš ir taip pilnai jo neišnaudoju. Visų pirma, reikia pačiam treniruotis. Sustyguoti važiuoklę. Ir tik po to reikia lysti prie variklio. Girdėjau gandų, kad maniškėje Hondoje virš 300 AG! :) Duok Dieve, kad ten būtų gamintojo nurodyti 240 AG :)

Na, vistik vienas svarbiausių “mod’ų” – tarpinė tarp vairo ir sėdynės. Tobulybei ribų nėra! Šiaip išvažiavęs į “Fast lap’ą” iškart pajutau, kad metus laiko alų gėriau, o ne Kačerginėje ratus sukau! Manau, antrą kartą važiuodamas su tokia pat S2000 kur nugalėjau “Fast lap” pravažiuočiau dar gerokai greičiau, jeigu bent savaitę prieš tai pasitreniruočiau!

Apie kurą

Pilu 98, kaip gamintojas nurodęs (min. 98). Variklis kaip ne kaip standartinis :) Beje, Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje ir kitose ES šalyse pyliau 98 ir 100 oktano kurą į savo kasdieninę. TAI supratau, kad pas mus tas 98 tai geriausiu atveju kaip kitose ES šalyse koks 95-as būtų! :)

Apie tai, kas dar nepaminėta:

Na net nežinau, ką pridurti noriu, automobilis kaip jau sakiau darytas tik ant išlengvinimo. Jo esmė ir visas BAISUMAS yra tas, kad jis rėminės konstrukcijos ir iškart atrodo ŽUDIKAS. Nors realiai visi agregatai: variklis, dėžė, reduktorius, važiuoklė, stabdžiai, elektronika yra standartas! Visiškas plikas gamyklos setup’as!

Laukiu tos dienos kai bolidas bus pilnai sustyguotas ir truputi „pasportintas“. Įdomu, kokių nuogirdų tada išgirsiu!?  Gal tokių kad 500kg ir 500AG ? :D