Jie mėgsta renginiuose užstoti vaizdą žiūrovams, pastoviai kelia nemalonumus organizatoriams, yra draugiški savo konkurentams, tačiau tuo pačiu nevengia iš jų pasijuokti. Jie – tie bičai, besisukiojantys įvairiuose open-air renginiuose, vilkėdami žalias ar oranžines liemenes. Jie – fotografai!

Žmonės, turintys drąsos su plačiakampiais objektyvais prilįsti per pusmetrį nuo drifto trasos entry vietos. Jiems tai atrodo normalu! Visgi, nepaisant visko – mes be jų neišgyventume. Juk koks būtų rytas po vakarykščio renginio, jei tik priėjęs prie kompiuterio neatsiverstum bent kelių geriausiai žinomų fotografų galerijų?

Ta proga – mūsų dviejų dalių straipsnis apie kelis “Driftingo Čempionate” pastoviai besirodančius fotografus. Šįkart pakalbinsime ir peržiūrėsime trijų žmonių nuotraukas: Giedriaus Matulaičio, Tomo Petrovskio ir Algirdo Venskaus. Pradedam nuo pastarojo!

Algirdas “WASKA” Venskus

-Pradžiai – tavo vardas, pavardė ir amžius.
-Algirdas Venskus, bet draugai vadina Nenugalimuoju Džo aka Big.W! Metai – 23. (mes jį vadiname tiesiog Waska, driftmag past.)

-Kada pradėjai fotografuoti?
-Laukiniais 2005-ais. Užsiėmiau sodo gėrybėmis, naktiniu gyvenimu su porn prieskoniu, taip pat įvairiais miesto žvėrim. Tada atradau save auto pasaulyje, čia ir užstrigau.

-O kada prisijungei prie drifto?
-O aš prisijungiau? Porąkart semkas gliaudžiau žiūrovų gretose 2008 metų sezone. Tada sugalvojau, kad noriu iš arčiau pamatyti Simnišką. Kalėdų senelis buvo dosnus ir atvykau į liūdnai pagarsėjusį Licence Day 2009. Tada sekė UberCool Šiaulių dori su stebuklinga nuotaika. Fun!

-Kokius renginius dar įamžini?
-Šiais metais fotografavau kultūrizmo čempionato etapą (damn!!!), vestuves (sorry automanai už sulaužytą pažadą…). Šiaip pirmenybė, aišku, autosportui. Slalomas, dragas, žiedas, time attack, ralis. Smagiausia žinoma driftas, nes tai šou, sportas dėl žiūrovų.

-Vestuves fotografavai „for fun“, ar ateityje galvoji jas įamžinti ir dažniau?
-For fun. Neatiminėsiu dešros iš TomoRomo, jam ten sekasi geriau. Per daug įtampos ir streso ten.

-Ar ir toliau būsi toks draugiškas ir pasidalinsi nuotraukomis su driftmag’u?
-Aišku! Fotografuoju ne tam, kad nuotraukos šertų virusus C diske.

-Linksmiausias nutikimas fotografuojant renginį ar darant fotosesiją…
-Kai fotkinu mašiną mieste, visad sulaukiu klausimo „už kiek parduodi?” – mol mašinų fotografija tik autopliuso lygio…
O smagiausia buvo per ‘09 metų sezono uždarymą „Urme“. Draugai užvaldė mašiną, dėl to po renginio turėjau eiti pėsčiom per naktinę bazę. Tempiu visą turtą ant nugaros ir tamsoj girdžiu žingsnius. „Ė, čia tas, čia tas”. Paspartinau žingsnį, bet balsai neatsiliko… Na ką, apgailėjau „elkes”, sukalbėjau visus žinomus japoniškus vardus, bet…
Bet visgi vaikiai buvo iš Šilutės, jiems labai patiko ką darau, ir už tai gavau monstrinį rūkytą karšį! Linkėjimai šilutiškiams „I Made This“!

-Kodėl esi vienintelis klaipėdietis, is press žmonių besidomintis driftu?
-Vienintelis? Nemanau. Tiesiog gal truputį daugiau dalyvauju. Labai džiaugiuosi, kad iki šiol galėjau sudalyvauti daugumoj renginių, į kuriuos norėjau nuvažiuot. Pamenu, pavasarį, vos tik pradėjo rastis preliminarios etapų datos, susidariau sąrašą, kur būtinai noriu nuvykti. Po vasaros radau jį, tai įvykdžiau 95%. Tik gaila, kad teko praleisti du vieną savaitgalį vykusius Lietuvos „Driftingo Čempionato“ Šiaulių etapus…

-Na, o pabaigai – tavo blog’o adresas, į kurį talpini nuotraukas.
-waska.lt.

Kadangi straipsnis – apie fotografus, kiekvieno jų paprašėme atrinkti ~10 geriausių savo nuotraukų. Regis, tiek daug nerealių nuotraukų viename straipsnyje čia dar nėra buvę…
Jūsų dėmesiui – Big. W galerija!

Kitas mūsų sąraše – Vasiukas! Mėgstantis lankyti daug ką ir padedantis daug kam.

Giedrius Matulaitis aka Vasiukas!

Lietuvoje žinomas kaip vienas seniausių driftingo fotografų. Bet apie jį plačiau – interviu:

-Vardas, pavardė, amžius?
-Giedrius Matulaitis, 27.

-Kada susidomėjai fotografavimu?
-Fotoaparatus čiupinėjau jau seniai: ardžiau senelio ir tėčio FED’us ir kitus technikos stebuklus. Rimtai fotografija susidomėjau įsigijęs pirmą savo rimtesnį skaitmeninį fotoaparatą FUJI 6500 (prieš tai naudotas ir vis dar turimas Canon PRO90IS neteikė tiek džiaugsmo). Tai buvo kažkur prieš 5 metus. Dabar be to visiškai neįsivaizduoju savo laisvalaikio, nors paskutiniu metu jam susitraukus iki minimumo fotografiją šiek tiek apleidau.

-O ar teko studijuoti fotografiją, lankyti kursus, paskaitas ar kitaip tobulintis „ne iš praktikos“?
-Prieš porą metų kilo idėja pasimokyti fotografijos iš specialistų. Išsirinkau tuo metu labai visų girtą mokytoją ir nusprendžiau paskambinti ir pasikalbėti apie tai, ko bus mokoma, nes visiškai nenorėjau mokėti pinigų už tai, ką jau žinau pats. Pokalbis nebuvo gražus – ponas „Z“ pareiškė, kad jam visiškai neįdomu pasakoti, kas bus mokoma, nes tai galima paskaityti internete (o jame apie kursus buvo parašytos keturios „skromnos“ eilutės). Tada paklausus „tai gal Jūs nerinkite grupių ir visko mokykite internete“ buvo paprasčiausiai padėtas ragelis. Po šio įvykio nusispjoviau visai.
Dar buvo minčių stoti studijuoti ten, kur studijuoja Bastūnas (Vilniaus Dizaino Kolegijoje, driftmag past.), bet nugalėjo racionalumas – turėjau begalę jau praeitų vadybinių dalykų, todel pasirinkau šią studijų kryptį idant būtų užskaityta tai, ką jau mokiausi anksčiau.
Visa kita – asmeninė patirtis (try and fail kelias, knygos), kitų autorių darbų analizavimas, draugų konsultacijos (Z, bet ne to Pono, kur aprašytas aukščiau), VAZZ „hint’ai“, kitų fotografų patyrimai, išdėstyti užsienio forumuose ir t.t. Manau tai, ką ir kaip išmoksti pats yra geriausia, nes taip mokytojas neįtakoja matymo, požiūrio ir paties mąstymo. Galbūt tik laiko tai užtrunka daugiau, bet kai aš niekur neskubu…

-Kada prisijungei prie drifto?
-Sunku pasakyt. Tačiau remiantis mano asmeninio fotoalbumo matulaitis.lt įrašais galima spręsti, kad tai buvo 2007-ųjų metų 4-oji kova Kėdainiuose, o po to lankymasis drifte vis dažnėjo.

-Kokius renginius dar mėgsti aplankyti, rankoje turėdamas fotoaparatą?
-„Fast Lap“! Ir visokius ralius, žiedus, tūkstančius kilometrų ir kitus. Dar fotografuoju automobilius, retkarčiais vestuves ir kitas valstybines šventes.

-Koks (-ie) buvo pats linksmiausias nutikimas įamžinant renginį ar darant fotosesiją?
Matyt jis buvo kai fotografavom Robkės baltąją „gŪlbę“. Darėm tai Kauno Upių Uosto teritorijoje. Teritorijoje buvome tik mes su Robke ir sargas – na, bent jau taip galvojom iš pradžių… Jau temstant sargas pradejo rėkti kažką nerišliai… Bet riksmas buvo toks daug sakantis ir jį puikiai papildė tamsoje ant pylimo bėgantis DIDŽIULIO KAUKAZINIO siluetas su besivelkančia grandine iš paskos! Iškart tapo aišku, kad sargo klausyti reikia mažiausiai, o būtina kaip įmanoma greičiau rinktis „šmutkes“ ir maut lauk. Iš teritorijos išlėkėm net nenumontavę rig’o!
O daugiau nuotaiką pakeliančių istorijų nepamenu. Visos daugiau – mažiau neutralios arba gadinančios techniką ir nervų ląsteles (pvz. fotografuojant Doggio Scion xB nukrito rig’as su visu fotoaparatu).

-Daug fototechnikos yra dužusios naudojant ją pagal paskirtį? Ar buvo stipriai, bet pataisomai apgadintos?
-Dužusios nėra. Lūžusios – taip!
Vienas atvejis buvo jau minėtoje Doggio Scion fotosesijoje, kai mašinai judant ~20 km/h greičiu fotoaparatas sugalvojo pasiekti žemę. Kitas atvejis – leidžiantis nuo aukščiausio Čekijos kalno teko netikėtai nespėti paskui savo kojas, tada buvo šiek tiek apgadintas teleobjektyvas.

-Blog’o, puslapio ar žurnalo adresai, kur dedi nuotraukas.
-Pagrindinė galerija – matulaitis.lt, taip pat facebook’e yra page’as matulaitis.lt. Žurnalai – „Keturi Ratai“, „Autocar“, portalai – lrytas.lt, 15min.lt ir kiti.

-Ar norėtum, kad fotografija kada nors būtų pagrindine tavo veikla? Ar visgi manai, kad hobis neturėtų tapti darbu?
-Norėčiau, jeigu ta veikla būtų įdomi, aktyvi, leidžianti tobulėti ir judėti būtent ta linkme, kurią aš įsivaizduoju. Bet Lietuvoje tai praktiškai neįmanoma. Nepaisant to – tai yra viena iš mano siekiamybių ir aš žinau, ką reikia daryti, kad tai būtų įgyvendinta. Gal ne per metus ar du, bet tai tikrai įmanoma.
Nors… vienas žmogus kažkada gerai pasakė: „pradėjęs dirbti fotografu aš susiradau naują hobį…“

O įsitikinimui, kad šis žmogus yra išties kietas, pacheckinkit jo galeriją!
Gražu. Nieko ir nebepridursi…

Na, o paskutinis mūsų pašnekovas šiame straipsnyje – pagrindinis Driftmag’o fotografas, fotomenininkas – fotoartistas Tomas!

Tomas Petrovskis aka Tomykas, Tomis, Tomasromas ir tt

-Susipažinimui – tavo vardas, pavardė bei amžius.
-Tomas Petrovskis, 32.

-Kada pirmąkart kažką fotografuojančio turėjai rankose?
-Pradėjau fotkint su muiline, tačiau negaliu atsiminti kada… Pamenu tik tiek, kad tai buvo Pentax. Greičiausiai…

-O kokią fototechniką naudoji dabar? Kas labiau prie širdies – Canon ar Nikon? Kodėl?
-Naudoju Nikon. Nežinau kodėl, bet juo pradėjau ir manau nekeisiu. Nors net jei ir norėčiau, per daug brangus keitimas būtų. O pasirinkau Nikoną, nes pirmas mano veidrodis D40 pasirodė lengviau perprantamas nei Canon, tad taip ir likau su juo. Prieš Canon neturiu nieko prieš, tiesiog tai, nuo ko pradėjau, patinka labiau.

-Kaip prisijungei prie skerso statytojų bendruomenės?
-Prie drifto prisijungiau, kai dar net nežinojau, kad tai, ką mėgstu, ištikrųjų yra vadinama driftu. Pirmoji pažintis matyt buvo su pershalusiu Andriumi, jis jau tada viską „statydavo skersai“. O „rimtasis“ driftas patraukė tada, kai susipažinau su BMW Fanais, prieš kelerius metus.

-Kokius renginius dar fotografuoji?
-Labai įvairius. Žinoma, driftas, dar – įvairūs sporto ir ne tik renginiai („Fast Lap“, motokrosas, gatvės muzikos dienos, parodos, koncertai, vestuvės, krikštynos ir t.t.). Darau ir automobilių photoshoot’us, ir merginų, ir dar velniai žino ko.

-Įsimintiniausias įvykis, nutikęs ką nors įamžinant?
-Fotografavau vestuves ir taip gavosi, kad užsipildė mano atminties kortelė. Aš imu kitą, ją suformatuoju ir toliau fotkinu. Po kurio laiko užsipildo ir ta kortelė, tai vėl imu naują, vėl format ir t.t.
Bet… Kai namie pradėjau tvarkyti nuotraukas, supratau, kad suformatavau vieną atminties kortelę, kurią jau naudojau vestuvėse! Gerai kad tada turėjau du fotikus ir nevieną kortelę… Tačiau dalis gražių nuotraukų vistik dingo.

-O pastaroji fotosesija prie Vilniaus čigonų taboro į linksmiausių epizodų penketuką papultų?
-Be abejones! Tačiau ne tiek linksma, kiek baisu buvo žiūrėt į pro šalį viduryje kelio lakstančius ir orą gaudančius neaiškios konsistencijos „piliečius“. Vienas ten tikrai būčiau nefotografavęs (šios fotosesijos rezultatai – jau neužilgo ir driftmag’e).

-Pabaigai – kur dedi nuotraukas? Blog’ai, galerijos ir t.t.?
-Asmeninis puslapis – tomasfoto.lt, taip pat daugybė mano nuotraukų būna driftmag’e.
Nevengiu ir BMWFan.lt, kartais patalpinu kokią gražesnę fotografiją į carpictures.com.

O visiškai pabaigai – šiokia tokia Tomo galerija.