Drifto, visų pirma kaip posūkių įveikimo technikos, pradininku galima laikyti Japonijos motociklų sporto legendą Kunimitsu Takahashi. Taip, jūs perskaitėte teisingai – motociklų.

Nuo 1960 iki 1964 metų jis dalyvavo motociklų „Grand Prix“ lenktynėse ir ten iškovojo nevieną įspūdingą pergalę. Tačiau prieš daugiau nei 30 metų jis dar kartą išgarsėjo japoniškų GT klasės automobilių lenktynėse, demonstruodamas naują ir nematytą posūkių įveikimo techniką – įvažiuodamas į posūkį jis specialiai siekė „užmesti“ savo automobilio galą, kad šis pradėtų slysti ir stengdavosi tą slydimą išlaikyti visame posūkyje bei iš jo išvažiuoti kuo didesniu greičiu. Šią techniką jis taikė kelis čempionatus ir per tą laiką įgijo begalę fanų, kuriems patiko svylančių padangų kvapas ir po K. Takahashi pravažiavimo liekantys tirštų dūmų klodai.

Netrukus jis sulaukė pasekėjų ir autosporte – kiekviename sezone atsirasdavo vienas kitas lenktynininkas, bandantis atkartoti K. Takahashio vairavimo ypatybes. Neilgai trukus, slydimo posūkiuose mada persikėlė ir į gatves – Japonijos „street racer‘iai“ kaip mat susidomėjo šiuo vairavimo būdu.

Dar po kelerių metų ir Keiichi Tsuchiya susidomėjo Takahashio vairavimo technika (tiems, kas nežino – K. Tsuchiya yra žinomas kaip Japonijos drifto karalius). Jis pradėjo kasdien su savo Toyota Sprinter AE86 Trueno treniruotis siauruose, vingiuotuose ir pavojinguose Japonijos kalnų keliukuose.

Didelis lūžis drifto istorijoje įvyko 1987 metais, kai keli populiarūs automobilių žurnalai ir tiuningo parduotuvės sutiko nufilmuoti Tsuchiya, didžiuliu greičiu slystantį šonu keliuose, kuriais net ir ramiai važiuodamas eilinis vairuotojas jaustųsi nejaukiai. Beje, šį filmuką dar ir dabar galima rasti youtube – tereikia paieškos laukelyje parašyti „pluspy“. Šis filmas tapo daugelio dabartinių profesionalių drifterių įkvėpimo šaltiniu.

1988 metais „Option“ žurnalo leidėjas Daijiro Inada buvo pagrindinis iniciatorius organizuojant pirmąsias legalias drifto lenktynes Japonijoje, vykstančias ir dabar – „D1 Grand Prix“. Šiuos metus galima laikyti oficialiu driftingo „išlindimu“ iš „undergroundo“ į dienos šviesą. Tiesa, tik Japonijoje.

Pirmasis oficialus drifto renginys už tekančios saulės šalies ribų įvyko tik 1996 metais JAV, Kalifornijos valstijoje, Willow Springs trasoje. Tačiau ir šio renginio organizatoriai buvo iš „Option“ bei „Japanese drifting magazine“ organizacijų.

Beje, pagrindiniai teisėjai irgi buvo japonai – jau anksčiau minėti D. Inada, K. Tsuchiya bei Kenji Okazaki. Jiems padėjo bei iš jų mokėsi dabar gerai JAV žinomi drifto teisėjai Rhysas Millenas ir Bryanas Norrisas. Po renginio Kalifornijoje driftas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ypatingai Šiaurės Amerikoje, Australijoje, kiek vėliau – ir Europoje.

Vienas pirmųjų drifto čempionatų Europoje buvo suorganizuotas 2002 metais Turvestono drifto klubo iniciatyva Anglijoje, ir pavadintas D1UK. Netrukus jis patapo D1UK / Autoglym Drift Championship, 2006 metais buvo pervadintas į D1 Great Britain, o nuo 2007-ųjų – Need For Speed European Drift Championship. Dabar geriausiai žinomas jo sutrumpinimas – EDC.

Šiandien drifto čempionatai vyksta daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių, iš jų žinomiausi – pats pirmasis drifto čempionatas Japonijoje ir apskritai pasaulyje D1 Grand Prix, taip pat Formula – D, vykstantis JAV, angliškasis Need For Speed European Drift Championship, Drift Mania, vykstantis Kanadoje bei NZ Drift Series Naujojoje Zelandijoje.