Dauguma skaitančių šias eilutes greičiausiai žino, kaip atrodo šis automobilis ir kodėl jis yra vadinamas drifto legenda. Tačiau greičiausiai nevisi yra kiek plačiau susipažinę su šiuo Toyota indžinierių kūriniu, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ypatingai išpopuliarėjusiu po Keiichi Tsuchiya filmo „Pluspy“, o prieš maždaug 10 metų vėl atgimusiu po aminacinių filmukų serijos „Initial D“.

Taigi, visų pirma, ką gi reiškia tas derinys AE86? „A“ nurodo variklius, gamykloje talpinamus į automobilį: tai 3A ir kelių skirtingų modifikacijų 4A (vėliau aprašysiu plačiau), o E86 reiškia šeštąjį atnaujinimą penktosios kartos (E80) Corollos modelio.

Verta paminėti, kad gamybos pradžioje, 1983 metais, ant AE86 bazės buvo talpinami du skirtingi kėbulai: tai Toyota Corolla Levin bei Toyota Sprinter Trueno. Technologiškai jie buvo identiški, vienintelis vizualinis jų skirtumas – Levin‘as turėjo paprastas stačiakampes, Trueno – atverčiamas priekines lempas. Tiesa, Toyota Sprinter buvo tik Japonijos rinkoje – kitų šalių rinkose tiek Levin‘as, tiek Trueno buvo vadinami Corollomis.

Tiek Levin‘as, tiek Trueno AE86 buvo gaminamas dviejuose kėbuluose: 3 durų hečbeko ir 2 durų kupė. Per visą gamybos istoriją (1983-1987) vienintelis pakeitimas buvo padarytas 1986 metais: abiems kėbulams buvo pakeistos galinės lempos. Modeliai, parduoti 1983-1985 metais, vadinami „Zenki“, o po „facelifto“, 1986-1987 metais – „Kouki“.

Dabar – kiek plačiau apie variklius, kurie sukdavo tuo metu populiariausio driftamobilio Japonijoje ratus. Japonijos ir Europos rinkose buvo galima pasirinkti AE86, turinčią 4 cilindrų, 1.6l 4A-GE DOHC variklį, išvystantį 97kW galią bei 140nm trauką. Galia į ratus buvo perduodama 5 pavarų mechaninės greičių dėžės pagalba, bet vėliau atsirado ir automatinės dėžės pasirinkimo galimybė. Riboto praslydimo diferencialas (LSD) buvo siūlomas kaip papildoma įranga. Verta paminėti, kad tas pats variklis sukdavo ir pirmosios kartos Toyota MR2 (AW11) ratus.

Šiaurės Amerikos rinka dėl savo tuometinių emisijos reguliavimų liko kiek nuskriausta – jai atiteko kiek pakeistas 4A-GEC variklis, talpinamas į AE86 Corolla GT-S bei turintis 84kW bei 136nm. Kitas pasirinkimo variantas – SR5 modifikacija su 1.6l 4A-C varikliu, išvystančiu 64kW bei 115nm. Perkant GT-S modelį, kaip ir kitose rinkose, buvo siūloma ir modifikacija su LSD.

Dar nebuvo paminėtas pats silpniausias variklis – 4 cilindrų 3A-U, išvystantis 61kW ir 118nm. Tiesa, modelis su šiuo varikliu yra vadinamas AE85, nors jis išoriškai ir identiškas legendiniam AE86.

Priežasčių, kodėl šis automobilis yra mėgstamas ne tik drifte, bet jo išleidimo metu – ir ralyje, toli ieškoti nereikia: galinių varomųjų ratų transmisija su LSD, mažas automobilio svoris (~900kg) bei geras jo balansas, 5 pavarų mechaninė greičių dėžė, ventiliuojami stabdžių diskai, MacPherson stiliaus pakaba, stabilizatoriai tiek priekyje, tiek gale, ir, svarbiausia – patvarus, sąlyginai galingas bei nesunkiai tobulinamas 4 cilindrų variklis.

Japonijoje šios savybės lėmė, kad AE86 tapo vienu populiariausių „street racer‘ių“ automobilių. Tiesa, „street“ gal čia nelabai tinka – labiau tiktų apibūdinimas „touge“ (lenktynės siauriais ir vingiuotais kalnų keliukais). AE86 trumpa ratų bazė bei svorio balansas idealiai tiko driftui siaurais keliukais kalnuotose vietovėse su daug staigių posūkių.

Dar ir dabar AE86 yra gan populiarus „driftomobilis“ tiek Japonijoje, tiek Europoje, tiek JAV. Lietuvoje šių automobilių nėra daug – tvarkingus ir naudojamus pagal paskirtį AE86 būtų galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.